- žvaigždinis
- žvaigždìnis, -ė adj. (2) Rtr, BŽ174, DŽ, NdŽ, KŽ; M, L, L635,674 → žvaigždė:
1. Žvaigždìniai metai DŽ2. Stebėjimo vietos žvaigždinis laikas matuojamas jūriniu chronometru LTEV139. Žvaigždìnis pėdsakas FzŽ218.
2. LEXXIII53, BTŽ Apie amatininkų buvimą pačioje pily kalba surastosios akmeninės liejamosios formos žvaigždiniams kabučiams, žiedams ir kitiems smulkiems papuošalams lieti LEVI540. Žvaigždìnis vainikėlis DŽ1. Žvaigždinis kontūras rš. Žvaigždìnis jungimas PolŽ1243, FzŽ128. Žvaigždinis (neiškilusis) daugiakampis rš. Žvaigždinis volas ŽŪŽ94. Žvaigždìnė ląstelė MedŽ62. Žvaigždinis, vytinis ir skristinis lankčiai vartojami siūlams iš sruogų išlenkti LEXIV155. Kai kurias bastionines pilis kartais dar juosdavo žvaigždiniai pylimai rš.
3. Skaitytojas įvedamas į šios bažnyčios vidų su jos nuostabiais žvaigždiniais ir krištoliniais gotikos laikų skliautais sp. Bokšto viduje išlikęs senovės portalas, presbiterijoje – žvaigždiniai skliautai LTEXII319. Žvaigždiniai skliautai dengė XV a. pradžioje statytų pilių menes rš.
4. papuoštas žvaigždės formos ornamentu: Sijonai žvaigždiniai buvo su įaustomis žvaigždėms Skdv.
5. L35 astrologinis.
◊ žvaigždìnis menturė̃lis NdŽ; LBŽ(F) bot. drėgnose vietose auganti kerpsamanė (Marchantia polymorpha).
Dictionary of the Lithuanian Language.